UAB "VEBA"
Įm.k.: 132843383
Adresas:Gaižiūnų g. 5,Kaunas
Mob.tel.: +370 61361743
email: veba@veba.lt
paslaugos pristatymas: projektų vadovas Armantas
Plačiau
 
Vaismedžių augimui ir derėjimui reguliuoti didelės reikšmės turi genėjimas.
Plačiau
 
 
Naujienų archyvas

VAISMEDŽIŲ GENĖJIMAS

2011-03-18

Svarbiausi vaismedžių genėjimo būdai yra retinimas, trumpinimas ir šakų krypties keitimas.

Retinimas - tai toks būdas, kai pašalinama visa šaka arba jos dalis, ūgliai, pumpurai, žiedai ar vaisių užuomazgos. Praretinus vainiką, pagerėja apšvietimo sąlygos, todėl lapai geriau gamina organinę medžiagą. Kad išaugtų geri, gražios spalvos vaisiai, lapai turėtų gauti ne mažiau, kaip 50proc. tiesioginės saulės spindulių šviesos.

Trumpinant pašalinama liemens, šakos ar ūglio dalis. Tuomet likęs ūglis ar šaka geriau šakojasi, stipriau auga. Dėl to trumpinamasis genėjimas dar vadinamas atjauninamuoju genėjimu. Šis genėjimas daugiau taikomas derantiems vaismedžiams, kuriuos reikia atnaujinti arba reguliuoti šakų augimą.

Šakų krypties pakeitimas efektyviai veikia vaismedžių augimą ir derėjimą. Atlenkus ūglį, metūglį ar šaką iš vertikalios į horizontalią padėtį, slopinamas jos vegetatyvinis augimas, skatinamas generatyvinių organų sudarymas. Dažniausiai atlenkiami metūgliai. Tinkamiausias laikas jiems atlenkti yra tuoj po žydėjimo. Atlenkti ūgliai ar metūgliai ar šakos pririšami prie apatinių vaismedžio dalių, žemėje įkaltų kuoliukų  ir pan. Po vieno vegetacijos laikotarpio šakos įgauna naują kryptį ir jų fiksuoti nebereikia.

Svarbiausios genėjimo taisyklės

Svarbiausi genėjimo uždaviniai yra formuoti vaismedžius ir reguliuoti jų augimą bei derėjimą. Abiem atvejais vaismedžiai genimi atsižvelgiant į jų amžių, būklę, veislės savybes, augalų reagavimą į įvairius genėjimo būdus ir aplinkos sąlygas. Geriausia geneti anksti pavasarį, prieš pumpurų sprogimą.

Genint vaismedžius reiktų laikytis šių taisyklių.

1. Pagrindines šakas formuoti taip, kad gerai suaugtų su liemeniu. Geras šakų suaugimas priklauso nuo : a) šakojimosi ir išsiskyrimo kampo, b) liemens ir šakos storumo santykio c) kitų šakų artumo. Tinkamas apatinių šakų kampas yra 45-500 , viršutinių apie 600 . Kai kampas mažesnis, šaka su liemeniu suauga silpnai, greičiau atplyšta nuo vaisių ir vėjo. Plonesnės už liemenį šakos stipriau su juo suauga. Vienodo storumo liemuo ir šaka suauga silpnai ir dažniausiai anksčiau ar vėliau atplyšta. Pavienė šaka su liemeniu suauga stipriau negu grupėje augančios šakos. Be to, daug pastarųjų šakų stelbia virš jų esančią liemens dalį. Dviejų trijų šakų grupės su liemeniu suauga stipriai ir jo nestelbia.

2. Formavimo laikotarpiu jaunas obelis genėti kiek galima mažiau, nes jos greičiau užauga ir anksčiau pradeda derėti.

3. Vaismedžių apatines šakas palikti ilgesnes už viršūtines. Šakų galus trumpinti viename aukštyje ir sudaryti plataus kugio formą.

4. Šakų augimą reguliuoti intensyviu genėjimu arba keisti jų augimo kryptį. Kad šaka silpniau augtų, atlenkiama horizontalesne kryptimi ar deformuojama arba daugiau genima paliekant jos gale horizantaliau augantį metūglį. Augimui skatinti šakos viršūnei suteikiama vertikalesnė padėtis, o pati šaka genima mažiau.

5. Vešliai augančius vaismedžius stipriau genėti tiktai tada, kai jos pradeda gausiai derėti. Antraip sužadinamas per daug stiprus ūglių augimas ir suvėlinama derėjimo pradžia.

6. Derančius vaismedžius genėti taip, kad derėjimas nenustelbtų jų augimo ir nuolat atsijaunintų smulkios derančios šakos. Vaismedžiai turėtų derėti vidutiniškai gausiai ant jaunų (2-4 metų) vaisinių šakelių, o metūgliai užaugti apie 30cm ilgio. To pasiekiama, kai vaismedžiai genimi daug arba jie atjauninami.